Priimki džiaugsmą iš manųjų rankų - Алина Орлова

Priimki džiaugsmą iš manųjų rankų —

Truputį korio ir truputį saulės,

Kaip mums įsakė Persefonės bitės.

Neprirakintos valties neatriši,

Švelnių šešėlio žingsnių neišgirsi,

Būties tamsybėj siaubo neįveiksi.

Mums lieka pabučiavimai — pūkuoti,

Vieninteliai, tarytum mažos bitės,

Kurios numiršta, skrisdamos iš lizdo.

Jos perveria skaidrių naktų tankynę,

Jų tėviškė — tamsus Taigeto miškas,

Jų penas — laikas, liepžiedžiai ir mėtos.

Štai atšiauri, džiaugsminga mano duoklė,

Sausi karoliai, nebegyvos bitės —

Jų kūnuose medus pavirto saule.

1920

(перевод Томаса Венцловы)

Prendi la gioia dalle mie mani -

Un po' di favo e un po' di sole,

Come ci hanno comandato le api di Persefone.

Barca slegata slegata,

Non sentirai i passi dolci dell'ombra,

Non sarai in grado di superare gli orrori dell'oscurità dell'essere.

Ci rimangono i baci: soffici,

Gli unici amano le piccole api

Che muoiono quando volano fuori dal nido.

Sfondano un boschetto di scivoli,

La loro patria è l'oscura foresta di Taigeth,

Il loro foraggio è il tempo, il tiglio e la menta.

Ecco il mio aspro, gioioso tributo,

Collane secche, api morte -

Il miele si è trasformato in sole nei loro corpi.

1920

(Перевод Томаса Венцловы)