Rudenio Vėjas - Andrius Mamontovas

Rudenio Vėjas

Skrenda virš miesto

Beldžia į langą

Ir vardo neklausia

Paliečia veidą

Ir vėl sugrąžina

Pamestą mintį

Bet sapną nutraukia

Viską nušluoja

Ir neša į Dangų

Vasaros aidą

Voratinklį tankų

Visos dvejonės

Tarsi ant delno

Raitelis joja

Nors žirgas be balno

Vėjas laukinis

Mums suvelia plaukus

Bet nebepabunda

Jau miegantis laukas

Raganos švilpia

Kviesdamos Velnią

Bet Vėjas stipresnis

Pabaigą skelbia

Užpučia žvakę

Atvėręs bedugnę

Jis taip išmėgina

Saugančius ugnį

Vėjas beprotis

Vėjas beribis

Liūdesio draugas

Pilnas gyvybės

Pilnas dejonių

Pilnas vienatvės

Trenkiantis Lietų

Į grindinį gatvės

Jo veriantis Balsas

Per Tuštumą juodą

Suteikia viską

Nors nieko neduoda

Bet tie, kurie mato

Amžiną Šviesą

Žino: tai Vėjas

Sakantis Tiesą

Vento d'autunno

Sorvola la città

Bussare alla finestra

E non chiedere un nome

Tocca il viso

E torna di nuovo

Un pensiero perso

Ma il sogno si interrompe

Spazza via tutto

E porta in Paradiso

Echi d'estate

Carri armati di ragnatela

Tutta esitazione

Come sul palmo della tua mano

Il pilota sta cavalcando

Anche se un cavallo senza sella

Il vento è selvaggio

Stringe i nostri capelli

Ma non svegliarti più

Già un campo dormiente

La strega fischia

Chiamando il diavolo

Ma il vento è più forte

Annuncia la fine

Spegni la candela

Aprendo l'abisso

Ci prova così tanto

Proteggere il fuoco

Il vento è pazzo

Il vento è sconfinato

Amico della tristezza

Pieno di vita

Pieno di gemiti

Pieno di solitudine

Scontro sotto la pioggia

Sulla strada asfaltata

La sua voce penetrante

Attraverso il vuoto nero

Fornisce tutto

Anche se non dà nulla

Ma quelli che vedono

La Luce Eterna

Sa: è il vento

Dire la verità