Meilės Nebus Per Daug - FOJE

Tai buvo giedro dangaus pasiilgusios akys

Tai buvo vėlgi naktis be mažiausios vilties ir žvaigždžių

Ir aš taip troškau matyti tamsoj kaip šikšnosparniai mato

Man taip reikėjo išgirsti balsus išmintingų žmonių

Tai buvo mano agonijoj virpančios rankos

Jos troško liesti tą šviesą kur sklido iš tavo akių

Tai buvo niekad nepasiektas niekam nežinomas krantas

Tai buvo tūkstančiai žodžių į tylą tik neištartų

Tik niekada man meilės nebus per daug

Ir štai dabar aš matau visus tuos kurie nekenčia melo

Ir štai dabar jau galiu pasakyt kad tavim aš tikiu

Ir tik šiandien namuose kuriuose mes ilgai jau gyvenam

Aš iš tikrųjų žinau ką daryti kad būtų šviesiau

Ir tik šiandien man pavyko atrast pasiklydusį protą

Ir tik šiandien aš pažadinau vėl užmigdytus jausmus

Ir tik šis momentas vienas vienintelis tam jis ir duotas

Kad aš galėčiau pamiršti kas buvo ir rasti kas bus

Ir aš žinau kad aš liksiu toks pat kaip šiandiena ir vakar

Ir aš žinau jei mane kas pakeis tai vis tiek būsiu aš

Ir aš žinau kad dar begales kartų aš kilsiu su saule

Nes dar tiek pat kartų krentantis liftas žemyn mane neš

Erano gli occhi desiderosi del cielo limpido

Era di nuovo una notte senza la minima speranza e senza stelle

Ed ero così ansioso di vedere al buio come vedono i pipistrelli

Avevo tanto bisogno di sentire le voci delle persone sagge

Era la mia mano che tremava per l'agonia

Volevano toccare la luce dove brillava fuori dalla tua vista

Era una riva mai raggiunta da nessuno

Erano mille parole di silenzio non dette

Non mi amerò mai troppo

E ora vedo tutti quelli che odiano le bugie

E ora posso dire che credo in te

E solo oggi nelle case dove abbiamo vissuto a lungo

In realtà so cosa fare per essere più brillante

E solo oggi ho potuto scoprire una mente perduta

E solo oggi mi sono svegliato di nuovo addormentato

E solo questo momento è l'unico che gli è concesso

In modo che io possa dimenticare chi era e trovare cosa sarà

E so che rimarrò lo stesso oggi e ieri

E so che se qualcuno mi sostituirà sarò ancora io

E so che sorgerò con il sole innumerevoli volte

Perché l'ascensore che cade lo stesso numero di volte mi porterà giù