Pakalbėk Su Manim - Sel

Pakalbėk su manim apie tylą

Pakalbėk su manim apie tai kas ramu

Aš niekada to dar negirdėjau

To niekada dar man nepasakojai tu

Kažkur čionai, arčiau nei aš

Kažkur giliau giliau nei niekur

Tavo akyse tiek daug tiesos

Tavo žodžiai, kuriais norėčiau aš tikėti

Tūkstančiai dienų, tūkstančiai naktų

Ištirpusių tamsoj, pabėgusių i niekur

Pirmą kart aš supratau ką man reiški tu

Pirmą kart aš nebenoriu niekur skubėti

Aukščiau už Dangų, toliau už kelią

Tyliau už garsą, garsiau už mane

Turbūt be to gyventi aš nemoku

Nunešk mane, nunešk mane

Nešk tyloj tą vaikiška juoką

Pasiimk mane mane

Neešk krintanti saulė

Tu gali padaryt tai viena

Krinta lapai turbūt tai ruduo

Truputis liūdesio į mano kasdienybę

Tavo žodžiai, kuriuos tari tyliau ir tyliau

Paskandins mus ten, kur vandenų ramybė

Gęstanti šviesa, gęstanti ugnis

Paskutinį kart žaidžiantys vaikai su saule

Tu man parodei tai viena

Tu man parodei kitom spalvom šį pasaulį

Kas gali būt karščiau už tavo juoką

Kas gali būt gražiau už tavo akis

Turbūt kitaip gyventi aš nemoku

Turbūt nenoriu net tikėti ta mintim

Sustingo mintys, sustojo laikas

Pavargęs miestas nuo mūsų pačių

Sugrįš dar spalvos, grįš dar norai

Sugrįiš dar tavo juokas kurį girdžiu

Nešk tyloj tą vaikiška juoką

Pasiimk mane mane

Neešk krintanti saulė

Parlami del silenzio

Parlami di ciò che è silenzioso

Non ne ho mai sentito parlare prima

Non me l'hai mai detto prima

Da qualche parte qui, più vicino di me

Da qualche parte più in profondità che da nessuna parte

C'è così tanta verità nei tuoi occhi

Le tue parole mi piacerebbe credere

Migliaia di giorni, migliaia di notti

Sciolto nell'oscurità, fuggito nel nulla

La prima volta che ho capito cosa significavi per me

Per la prima volta, non voglio più correre da nessuna parte

Sopra il cielo, oltre la strada

Più silenzioso del suono, più forte di me

Probabilmente non posso vivere senza di essa

Prendimi, prendimi

Porta il silenzio a quella risata infantile

Portami da me

Non sopportare il sole che cade

Puoi farlo da solo

Le foglie che cadono sono probabilmente questo autunno

Un po' di tristezza nella mia routine quotidiana

Le tue parole dici sempre più calme

Ci affogherà dove riposano le acque

Luce estinguente, estinguere il fuoco

L'ultima volta i bambini giocano con il sole

Mi hai mostrato questo

Mi hai mostrato questo mondo in un colore diverso

Cosa potrebbe esserci di più caldo delle tue risate

Cosa potrebbe esserci di più bello dei tuoi occhi

Probabilmente non posso vivere diversamente

Probabilmente non voglio nemmeno credere a quel pensiero

I pensieri si sono fermati, il tempo si è fermato

Una nostra città stanca

Torneranno più colori, torneranno più desideri

La tua risata che sento ritornerà

Porta il silenzio a quella risata infantile

Portami da me

Non sopportare il sole che cade