Žodžiai Į Tylą - FOJE

Tolstanti saulė pro šakas

Tolstantis aš nuo jos lange

Vakaro kalbos erdvėje

Gęsta aplenkdamos mane

Nors žiebias tūkstančiai langų

Ir girdis žingsniai prie namų

Aš žodį ištarsiu jis nuskęs tyloj

Galbūt tik jinai mane išgirs

Kiek tūkstančių žodžių aš ištariau jai

Kiek jų dar reikės į ją ištart

Saulės apakinta diena

Triukšmo ir nerimo pilna

Rūpesčių tvaikas virš galvų

Aš kaip ir tu čia gyvenu

Nors gatvėj tūkstančiai veidų

Ir širdys plyšta nuo dainų

Žiūriu į atviras akis

Ar jos ką naujo pasakys

Žvilgsnis iš veidrodžio gelmės

Tai ką ištarsiu ar girdės

Nors tik save tesuprantu

Nors neradau kitų akių

Il sole che si allontana tra i rami

Mi allontano dalla sua finestra

Nello spazio linguistico serale

Va via scavalcandomi

Mentre le migliaia di finestre si accendono

E senti dei passi a casa

Dirò una parola che ha affogato nel silenzio

Forse solo lei mi sentirà

Quante migliaia di parole le ho pronunciato

Quanti altri dovranno essere pronunciati in esso

Un giorno accecato dal sole

Pieno di rumore e ansia

Vapore di preoccupazioni in alto

Vivo qui proprio come te

Migliaia di volti per strada

E il cuore si spezza per le canzoni

Guardo con gli occhi aperti

Diranno qualcosa di nuovo

Uno sguardo dal profondo dello specchio

Questo è ciò che dirò o ascolterò

Anche se capisco solo me stesso

Anche se non riuscivo a trovare altri occhi