Paskutinė Žiema - FOJE

Ir vėl ateis ta klaiki žiema

Ir aš numirsiu su medžiais kartu

Nusišypsojęs sustingsiu lede

Ir mano šypseną vėjas užpūs

Kaip uždegt save

Kai aplink žiema

Kai aplink veidai

Iškirsti lede

Tai bus be galo šalta žiema

Bet aš nejausiu jos pirštų aštrių

Aš nematysiu kaip ges šviesa

Aš nežinosiu kad jos neturiu

Galbūt tai bus paskutinė žiema

Galbūt daugiau niekada neatšils

Ir ta ledinė klaiki šypsena

Išliks ir jau niekada neištirps

E quel terribile inverno tornerà

E morirò insieme agli alberi

Congelerò nel ghiaccio con un sorriso

E il vento soffierà il mio sorriso

Come accendersi

Quando intorno all'inverno

Quando intorno alle facce

Taglia il ghiaccio

Sarà un inverno estremamente freddo

Ma non sentirò le sue dita affilate

Non vedrò come si spegne la luce

Non saprò di non averlo

Forse sarà l'ultimo inverno

Potresti non riscaldarti mai più

E quel sorriso gelido e spaventoso

Sopravviverà e non si scioglierà mai più