Juodos Gulbės - Jurga

Naktį miego vidury

Gulbės trys

Juodos leidžiasi žemyn.

Gėla, baimė, neviltis

Juk žinojau — jos sugrįš

Tais pačiais klaidžiais keliais

Jų akių nežinioje

Lyg rūke

Rasiu paklydusias viltis.

Kaip maži mieli vaikai

Atvirais šiltais delnais

Jos namus man sugrąžins

Tyliai medį apkabink

Savo skausmą atiduok

Žemei, orui, debesims

Nerimo naktį

Net jei tunelio gale

Tau pamirš įjungti šviesą

Mano broli, tik neverk —

Žiburiu gal gimei tu būti kitam

Tiktai aidas iš toli

Ir viltis —

Gal trys gulbės nebegrįš

Sklaidos nerimo pūkai

Nepastebimai lengvai

Mėnuo žiūri į akis

Tyliai medį apkabink

Savo skausmą atiduok

Žemei, orui, debesims

Nerimo naktį

Net jei tunelio gale

Tau pamirš įjungti šviesą

Mano broli, tik neverk —

Žiburiu gal gimei tu būti kitam

Nel cuore della notte dormi

Cigni tre

I neri scendono.

Dolcezza, paura, disperazione

Sapevo che sarebbero tornati

Sulle stesse strade sbagliate

Nell'ignoranza dei loro occhi

Come la nebbia

Ho ritrovato la mia speranza perduta.

Come dei bambini carini

Con i palmi caldi aperti

La sua casa mi sarà restituita

Abbraccia l'albero in silenzio

Rinuncia al tuo dolore

Terra, aria, nuvole

Notte ansiosa

Anche se in fondo al tunnel

Ti dimenticherai di accendere la luce

Mio fratello, non piangere -

Potrei essere nato per essere un altro

Solo un'eco da lontano

E la speranza -

Forse tre cigni non torneranno

Diffondi l'ansia

Discretamente facile

La luna lo guarda negli occhi

Abbraccia l'albero in silenzio

Rinuncia al tuo dolore

Terra, aria, nuvole

Notte ansiosa

Anche se in fondo al tunnel

Ti dimenticherai di accendere la luce

Mio fratello, non piangere -

Potrei essere nato per essere un altro